......................

Keista, ar ne, koks išprotėjęs kartais gali būti šis pasaulis. Balansuojantis ant ribos tarp kažko "tikro" ir kažko "anapus". Čia ne apie pomirtinį pasaulį, tas anapus - kažkas už mūsų suvokimo ir proto ribų. Kai tau visai blogai ir tu, rodos, skęsti imi matyti viską kitaip. Kartais ištveri, išsigelbėji, o kartais tiesiog dvėsti nuo nepakeliamo svorio. Kai atrodo nėra nieko kas lenktų prie žemės.

Ir vėl aš lyriškai kalbu, taip kad pačiai šlykštu. Nekreipkit dėmesio, nematomi, įsivaizduojami skaitytojai. Užmirškit. Tiesiog leiskit išsirėkt. nors ne gal nerėksiu geriau. Nes baigsis blogai...

Keista kartais pagalvoju, jog šios karts nuo karto parašomos žinutės - vienintelis ženklas, kad dar gyva, esu. Nors rašau kitką. Ir dar sugebu publikuoti. Ir kuriem galam? Kam to reikia? Aj, ką čia supaisysi.......