Pasaulis šalta vieta. Ne tik tada kai už lango minusas, bet ir tuomet, kai vasarą per nosį teka smegenys. Tiesiog taip jau yra, kažkam gal čia šilta ir jauku, bet man tai neatrodo vieta užsibūti.
Dangus atrodo giedras, bet pasižiūrėjus atidžiau, neišvysi nė vienos žvaigždės. Taip, jiems nė patiems nepastebint, atrodo ir daugumos gyvenimai. Bet išties visa tai nonsensas ką aš rašau. Tik būdas akimirką ištverti. Po to dar vieną. Ir dar.
Netikėkite mano žodžiais - tai melas
Neklausykite ką sakau - tai apgaulė
Nežiūrėkite į mane - tai kaukė
Nesistenkite pajusti - aš šalta
Neeikvokite jėgų - aš akla, kurčia, nejautri.
Sidabras mano kūnas
Sidabras mano tvora.

Turėjau galimybę neseniai išsiaiškint kas žmogui tvora. Manoji pavirto žmonių siaubu, nes jie taip pat nemaokėjo žiūrėti, kaip aš dabar nepajėgiu nieko suprasti.
Neverta bandyt išsiaiškint ką aš čia dabar narplioju. Nes aš nežinau. Elgiuos šlykščiai. Nes nebegaliu. Norėjau prirašyti pilną puslapį žodžio shit. Bet tai neturi prasmės. Gal ir dar kažką norėjau. Nepamenu...

Tekyla klausimas kur aš, ir ką čia darau