mirtis - kas ji iš tiesų?

Ir vėl nauja banga, ir vėl pasikeitė vėjas...
Šįkart palieku tau spręsti, kokią nuotaiką jie atnešė...

Mirtis.
Ji rami, lengva, paprasta...
Bet tuo pačiu ji yra sudėtinga ir paslaptinga.
Niekas nežino, kas yra mirtis... kol nemiršta,
bet tada jau būna nebeįmanoma pasidalinti patirtimi su gyvaisiais...
Savižudžiai mano, jog mirtis atneša užsimiršimą ir geresnį gyvenimą
arba tiesiog gilią juodą tamsą...
paprastą nebūtį...

Kartais norėčiau užsikimšti ausis ir nieko negirdėti.
Norėčiau tapti akla ir kurčia pasauliui.
Taip ko gero būtų lengviau.
Lengviau tiek man, tiek aplinkiniams.
Būtų paprasčiau, nereikėtų nei matyti kitų žmonių skausmo,
nei girdėti apie vis naujas tragedijas ištinkančias pasaulį.
Jei būčiau dar ir nebylė, nereikėtų niekam aiškintis...
nereikėtų daryti nieko,
Tiesiog gyventi.
Nors kartais pamąstau, kad geriau būtų iš vis numirti.
Didelio skirtumo nematau.
Bet ne.
Kolkas privalau gyventi.
Dėl artimųjų, dėl tų, kuriems būtų skaudu.
Dėl tų kurie manęs nesupranta ir beveik nepažįsta.
Bet ypač dėl tų, kurie nors truputį supranta.
Ačiū jiems.