Dėkui

Norėčiau pareikšti didelį dėkui "Liūdniems slibinams". Už ką? Už sugrąžintą norą gyventi. Gal ne pilnai, bet sugrąžintą.
Ir dar noriu dėkui pasakyti muzikai. Visai. Už tai, kad dar gyvenu. Už tai, kad kruvinai susidraskius nagus pagaliau išsikapsčiau iš to didelio liūno. Nors iš pažiūros gal jis atrodytų mažas, tačiau, man rodos, spėjau išgyventi ištisus metus.
Daug ar ne?

Buvau vakar koncerte. Klausiau dainuojamosios poezijos. Kotrynos bažnyčioje. Sėdėjau pakėlusi galvą į lubas ir kone verkiau, pro šypseną... O vėliau, į sceną išėjus "Liūdniems slibinams" mane galima buvo pamatyti spindinčiomis akimis ir šypsena iki ausų. Seniai tokia nebuvau.

Taip, vaikščiojau iki ausų išsišiepusi, bet viduje verkiau...
O dabar viskas kitaip...
Aš laiminga...